• Wide screen resolution
  • Narrow screen resolution
  • Increase font size
  • Decrease font size
  • Default font size
  • default color
  • red color
Eko patarimai. Išteklių ir energijos taupymas namie Print Email

eko_gaublys.jpgPrieš pirkdami naują automobilį gerai pagalvokite, kokio Jums reikia. Visi automobiliai daro poveikį aplinkai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus automobilių gamintojai turi nurodyti savo siūlomų automobilių išmetamą CO2 kiekį ir degalų sąnaudas. Jei pasirinksite automobilį, kuris naudoja 5 litrus, o ne 8 – 10 litrų kuro 100 km, išvengsite 750 kg CO2 per metus.

  • Patikrinkite, ar tinkamai pripūstos automobilio padangos. Degalų sunaudojimas padidėja 5 %, jeigu padangų slėgis sumažėja 0,5 baro. Periodiškai tikrinant padangų slėgį galima išvengti apie 140 kg CO2 per metus.
  • Nepamirškite išjungti variklio, net jei trumpam sustojate. Taip elgdamiesi galite sutaupyti apie 330 kg CO2 per metus.
  • Sumažinkite greitį, važiuokite tolygiai. Jeigu vairavimo greitį sumažinsite nuo 110 iki 80 kilometrų per valandą, sutaupysite nuo 15 iki 30 % degalų (tai priklauso nuo automobilio) ir išvengsite apie 680 kg CO2 per metus 9,10.
  • Pašalinkite nereikalingus sunkius daiktus iš automobilio bagažinės ar nuo galinės sėdynės. Kuo sunkesnis automobilis, tuo intensyviau turi veikti variklis, taigi tuo daugiau sunaudojama kuro.
  • Uždarykite langus, ypač jei važiuojate labai dideliu greičiu, taip pat nuimkite tuščią stogo bagažinę. Tai sumažins vėjo pasipriešinimą, todėl kuro sąnaudos ir išmetamųjų CO2 dujų kiekis sumažės iki 10 %.
  • Naudokitės oro kondicionavimo įranga tik tuomet, kai būtina. Bereikalingai ją naudojant, kuro sąnaudos ir išmetamųjų CO2 dujų kiekis gali padidėti iki 5 %.
  • Naudokite kurą, kuris daro mažesnę įtaką klimato kaitai. Tai dyzelinas, dujos, biodyzelinas, bioetanolis.
  • Rinkitės tiesioginius skrydžius, jei kelionė (pvz., komandiruotė, atostogos) lėktuvu neišvengiama, nes daugiausia teršalų išmetama lėktuvui kylant ir leidžiantis.
  • Važiuokite traukiniu. Jei 1000 km kelionę automobiliu pakeisite kelione traukiniu, per metus
    galite išvengti apie 130 kg CO2.
  • Dažniau rinkitės vegetarišką maistą. Mėsos patiekalams pagaminti reikia daug daugiau išteklių negu vegetariškiems. Didžioji dalis energijos sunaudojama ūkiuose ruošiant pašarus ir tik 10–30 % jų tampa mėsa, kiaušiniais ar pienu. Jei, pavyzdžiui, per savaitę šeima valgys jautieną ar veršieną vienu kartu mažiau, išmetamų šiltnamio dujų kiekis per metus sumažės 50 kg. Be to, tai naudinga ir ekonomiška. Pavyzdžiui, ruošdami makaronus su užpilu galite naudoti ne maltą mėsą, o pupeles. Taip per metus sutaupysite iki 364 litų.
  • Taip pat panaudokite vakarykščio maisto likučius: iš vakar virtų bulvių, vištienos, makaronų galite paruošti naują patiekalą – apkepą ar mišrainę. Sumažinus išmetamo maisto kiekį 10 %, per metus išmetamų šiltnamio dujų kiekis sumažėtų 45 kg.
  • Pirkite netoliese pagamintus šio sezono produktus. Jie skanesni ir jiems sandėliuoti reikia mažiau energijos. Paskaitykite produkto etiketėje, kur pagamintas produktas. Apskaičiuota, kad gabenant prekes lėktuvu iš vieno pasaulio krašto į kitą išmetama 1700 kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei vežant prekes sunkvežimiu netolimus (50 km) atstumus. Pavyzdžiui, ryžiai brangesni už bulves ir daro didesnį poveikį klimatui. Vietoj ryžių pirkdami bulves sutaupysite maždaug po 4 litus už kilogramą. Be to, jei kartą per savaitę vietoj ryžių valgysite bulves, galite sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 100 kg per metus.
  • Naudokite elektrinį virdulį. Vanduo virdulyje užverda dvigubai greičiau nei ant viryklės. Jei ruošiatės virti ryžius, makaronus arba bulves, iš pradžių beveik visą vandenį užvirkite virdulyje. Kai vanduo virdulyje užvirs, supilkite verdantį vandenį į puodą ir toliau gaminkite maistą kaip paprastai. Tai sumažina energijos sąnaudas ir gerokai pagreitina maisto gaminimą.
  • Pirkite tiek, kiek suvalgote. Šiandien daugiau nei 1/4 pagaminto maisto Lietuvoje patenka į sąvartynus. Daugiausia išmetama pieno produktų. Prieš eidami apsipirkti, pirmiausia pasidarykite sąrašą.
  • Pirkite ekologiškus maisto produktus. Vieno produkto gamybai ekologiniuose ūkiuose gali būti sunaudojama iki 70 % mažiau energijos.
  • Rinkitės mažiau supakuotus produktus, daugkartinius pirkinių maišelius ir venkite vienkartinių indų. Taip sutaupysite ne tik energijos naujų gaminių gamybai, bet ir mažiau šiukšlinsite.
  • Naudokite centralizuotai tiekiamą vandenį. Gerkite vandenį iš čiaupo, o ne iš butelių, kurie
    parduodami parduotuvėse. Lietuvos miestuose centralizuotai tiekiamo vandens kokybė atitinka ES standartus ir Lietuvos higienos normų reikalavimus.
  • Rinkitės sertifi kuotus ir ekologiniais ženklais pažymėtus virtuvės prietaisus ir priemones. Ekologiniu ženklu „Gėlė“ pažymėta virtuvės technika, pavyzdžiui, indaplovė, gali sutaupyti nuo 23 % iki 42 % elektros energijos. Kitas ženklas „Energy Star“ parodo, kad prietaisas taip pat taupo energiją.
  • Uždenkite puodus. Taip ruošdami maistą energijos sąnaudas sumažinsite iki 60 %.
  • Virkite vandens tiek, kiek reikia. Taip sutaupysite apie 25 kg CO2 dujų per metus. Jei visi europiečiai naudotųsi šiuo patarimu, būtų galima sutaupyti energijos tiek, kad jos pakaktų trečdaliui Europos gatvių apšviesti.
  • Išjunkite elektrinę viryklę likus 5–10 min. iki maisto virimo pabaigos – kaitvietė ilgai dar išlieka įkaitusi ir tai padeda taupyti elektros energiją.
  • Nedideliam maisto kiekiui šildyti naudokite garus. Jei norite pašildyti tik vieną porciją, geriausiai tam tinka garinis puodas arba tiesiog į puodą su verdančiu vandeniu įstatytas kiaurasamtis.
  • Tinkama temperatūra šaldytuve ir šaldiklyje. Šaldytuvai ir šaldikliai suvartoja apie 25 % visos namų ūkių elektros energijos. Taupydami elektros energiją, nepalikite atvirų šaldytuvo durų, patikrinkite guminę durų sandarinimo juostelę, nedėkite į šaldytuvą karšto maisto. Šaldytuvą perkėlus į 10 laipsnių vėsesnę vietą, jo veiksmingumas padidėja – taip galima sutaupyti iki 150 kg CO2 per metus.
  • Šaldytą maistą atšildykite šaldytuve. Šaldytuvui reikės mažiau elektros energijos, kadangi šaldytas maistas padeda išsaugoti šaltį.
  • Atitirpdykite šaldiklį. Kai šaldiklyje ima atsirasti ledo, pats metas atšildyti! Kuo daugiau ledo, tuo didesnės energijos sąnaudos. Susidarius 3 mm storio šerkšnui, elektros energijos suvartojimas padidėja iki 30 %.
  • Pakeiskite seno modelio šaldytuvus ir šaldiklius naujesniais, kurie pažymėti Europos standarto ženklu „A++“ ir turi automatinio atšildymo funkciją. Šie įrenginiai naudoja dvigubai mažiau energijos nei praėjusio dešimtmečio įrenginiai, todėl CO2 kiekį sumažinsite
    apie 210 kg per metus.
  • Prikraukite pilną indaplovę. Plaunant indus indaplovėje sunaudojama 37 % mažiau vandens nei plaunant rankomis po tekančia srove. Taip plaudama indus šeima per metus gali sutaupyti net apie 8000 litrų vandens. Taip pat mažiau sunaudojama elektros energijos vandeniui pašildyti ir plovimo priemonių. Laiko ir energijos taip pat sutaupysite, jeigu mažiau išteptus indus plausite ne 65, o 50 °C temperatūroje.
  • Rinkitės palankesnes aplinkai valymo priemones. Įprastą indų ploviklį galima nuplauti tik ilgai ir kruopščiai skalaujant. Rinkitės ekologiškus indų ploviklius, pažymėtus ekologiškais ženklais: „Mėlynasis angelas“, „Gulbė“, „Gėlė“ ir kt.
  • Jei įmanoma, rūšiuokite virtuvės atliekas. Organines atliekas kompostuokite – taip sumažinsite į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir kartu pasigaminsite maistingos žemės augalams.
  • Ekologiniai ženklai padeda išsirinkti aplinkai ir sveikatai mažiau kenksmingus produktus. Smalsus pirkėjas pats turėtų pasidomėti šiais ženklais, reikalauti informacijos iš pardavėjų.
  • Vonioje maudykitės rečiau. Maudantis vonioje sunaudojama nuo 120 iki 350 litrų vandens (tai
    priklauso nuo vonios dydžio), o norint praustis po dušu 5 min. reikia 60 litrų vandens ( jei naudojama vandenį taupanti dušo galvutė) ir maždaug 4 kartus mažiau energijos. Leiskite sau kartais pasidžiaugti karšta vonia, tačiau dar ydami tai rečiau labiau pasimėgausite,
    be to, mažiau mokėsite.
  • Užsukite čiaupą, kai muilinatės ar plaunate plaukus šampūnu. Taip sutaupysite ir muilo, ir karšto vandens. Jei prausitės duše dviem minutėmis trumpiau nei paprastai, per metus į aplinką šiltnamio dujų pateks 35 kg mažiau.
  • Pakeiskite nesandarius įrenginius. Jei netvarkingas čiaupas, per valandą išbėga maždaug 1 litras vandens, o per metus iš tų atrodytų kelių lašų susidaro 9 000 litrų vandens ir tai prilygsta 60 pilnų vonių! Įsitikinkite, ar užsukote arba pataisėte lašantį čiaupą, ir sutaupysite apie 20 kg CO2 per metus. Atminkite, kad iš nesandaraus unitazo per parą gali perniek nutekėti net 200 litrų vandens.
  • Rinkitės tualetinį popierių, pažymėtą ekologiniu ženklu. Tokiam popieriui pagaminti suvartojama mažiau energijos, daromas mažesnis poveikis aplinkai, jo gamybai naudojama mažiau gamtinių išteklių ir cheminių medžiagų.
  • Prieš skalbdami skalbimo mašinoje, nustatykite mažiausią rekomenduojamą temperatūrą (pavyzdžiui, 30 ar 40 °C). Daugelis skalbimo priemonių gerai išskalbia ir esant mažesnei temperatūrai. Skalbiant skalbinius 30 °C, o ne 60 °C temperatūroje galite sutaupyti daugiau nei 50 % energijos. Pasidomėkite, kokia temperatūra ir koks būtinas kiekis rekomenduojama
    skalbiklio pakuotės etiketėje. Visuomet prikraukite pilną skalbimo mašiną, bet ne perpildykite.
  • Naudokite ekologiškas priemones. Jų kokybė labai gera, be to, audinyje neliks kenksmingų cheminių medžiagų, jų nepateks ir į aplinką. Šios skalbimo priemonės veiksmingos ir skalbiant žemoje temperatūroje, todėl mažiau išsiskirs šiltnamio dujų. Atkreipkite dėmesį į daugkartines ekologiškas skalbimo priemones (angl. ecoballs), natūralias skalbimo priemones (pavyzdžiui muilo riešutus lot. Sapindaceae). Pasidomėkite ekologiškų prekių parduotuvėse, kokios jų savybės. Gali pasirodyti, kad tokios priemonės brangesnės, tačiau jų užteks ilgam.
  • Vasarą ir kitu metų laiku, jei yra galimybė, džiovinkite skalbinius gr yname ore. Niekas taip
    skaniai nekvepia, kaip lauke išdžiovinti skalbiniai. Be to, taupoma elektros energija. Jei džiovinate džiovyklėje, atminkite, kad ji turi būti pilna.
  • Efektyvus energijos vartojimas. Elektros prietaisų ar aparatų įsigijimo kaina yra tik dalis išlaidų. Nepamirškite, kad visą tos prekės naudojimo laiką mokėsite už suvartojamą energiją, o dėl jos susidarančios šiltnamio dujos veiks aplinką. Rinkitės prietaisus, pažymėtuosius ženklu „A++“. Be to, palyginkite energijos sunaudojimą tarp skirtingų tuo pačiu ženklu pažymėtų prietaisų.
  • Išjunkite televizorių ir elektrinius prietaisus, nepalikite jų budėjimo režimu. Taip sumažės elektros sąnaudos, o sykiu – ir sąskaita už elektrą bei išmetamų šiltnamio dujų kiekis. Visiškai išjungę prietaisus galite sutaupyti iki 10 % elektros energijos išlaidų. Visi namuose esantys prietaisai, palikti budėjimo režimu, bet neišjungti iš lizdo, gali sunaudoti nuo 4 iki 10 % namų ūkiuose suvartojamos elektros energijos. Tai sudaro apie 1 % CO2 kiekio visame pasaulyje.
  • Geriausia natūrali šviesa. Naudokite kuo daugiau natūralios šviesos. Taip sumažinsite CO2 išmetimą į aplinką ir už elektrą mokėtinas sumas. Išsirinkite šviesių atspalvių sienas, lubas ir grindis bei pakabinkite daugiau veidrodžių, kad jie atspindėtų dienos šviesą.
  • Rinkitės mažai energijos naudojančias lemputes. Mažai energijos naudojančios lemputės veikia ilgiau. Jos taip pat gerokai sumažina elektros energijos sąnaudas. Jei 10 kaitrinių lempučių pakeisite mažai energijos naudojančiomis lemputėmis, šiltnamio dujų išmetimas
    sumažės 30 kg per metus.
  • Naudokite diodines lemputes. Įrengę diodinį apšvietimą energijos sąnaudas galite sumažinti 5 kartus. Taip, diodinio apšvietimo įrengimas gali kainuoti iki 3 kartų brangiau nei energiją taupančios lemputės, tačiau tarnauja beveik 20 kar tų ilgiau. Be to, diodinėse lemputėse skirtingai nei mažai energijos naudojančiose lemputėse nėra gyvsidabrio.
  • Pirkite patvarius baldus. Įdėmiai rinkitės baldus. Svarbu, kad patiktų ir ilgai tarnautų. Turint mintyje ilgalaikę perspektyvą, Jūsų išlaidos bus mažesnės, taip pat galite sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 80 kg per metus.
  • Pagalvokite, kurių prietaisų Jums iš tikrųjų reikia. Nepirkite naujų tik dėl to, kad jie didesni, gražesni ar pažangesni. Parduotuvėje visada pasiteiraukite, kokios prietaiso energijos sąnaudos. Tai padės išvengti nereikalingo energijos ir pinigų švaistymo.
  • Išjunkite kompiuterį ir papildomą įrangą, jei jais nesinaudojate. Palikus šią įrangą budėjimo režimu, šiltnamio dujų į aplinką per metus išmetama 7 kg daugiau.
  • Pirkdami naujus elektrinius prietaisus, pasidomėkite, koks jų galingumas. Sužinokite, kiek elektros energijos jie sunaudoja per metus. Naudodami ženklu „Energy Star “ pažymėtus prietaisus (kompiuterį ir spausdintuvą) per 5–6 prietaiso gyvavimo metus galite sutaupyti nuo 500 iki 700 litų.
  • Reguliariai valykite dulkes nuo lempučių ir jų gaubtų, nes nešvarumai gali sumažinti šviesos
    srautą net iki 25–40 %.
  • Racionaliai išdėstykite šviestuvus – apšvieskite tik darbo vietas, o ne visą kambarį.
  • Nešiojamieji kompiuteriai yra maždaug 90 % energetiškai efektyvesni negu personaliniai. Rašalinis spausdintuvas sunaudoja 90 % mažiau energijos negu lazerinis, o spausdinant spalvotai sunaudojama daugiau energijos nei spausdinant nespalvotai.
  • Taupykite popierių – sugadintus išspausdintus lapus panaudokite kaip juodraščius, savo reikmėms rinkitės 100 % perdirbtą popierių.
  • Gerai išvėdinkite kambarį. 10 minučių laikykite plačiai atvėrę langą, tai geriau nei ilgiau laikyti tik pravertą langą. Tvankų orą greitai pake i čia šviežias, o baldai ir sienos per
    trumpą valandėlę nespėja atšalti.
  • Sumažinkite šilumą, kad geriau miegotumėte. Daugelis geriau miega vėsiame kambaryje. Jei sumažinsite temperatūrą miegamajame, bus naudinga ir Jums, ir klimatui. Sumažinus namuose temperatūrą vienu laipsniu, energijos sąnaudos sumažėja 5 %.
  • Pirkite patvaresnius drabužius. Gerai ir iš geros medžiagos pasiūti drabužiai tarnauja ilgiau nei pigūs. Jums nereikės dažnai ieškoti ir pirkti naujų drabužių, todėl galėsite sutaupyti laiko ir pinigų, pat metu sumažinti poveikį klimatui. Pagalvokite, ar to drabužio jums iš tiesų reikia. Nešiokite tai, kas jums tinka ir patinka, nesivaikykite kas sezoną kintančių madų.
  • Pirkti vintažo stiliaus drabužius visada modernu! Vintažas – tai gražesnis dėvėtų, tačiau nepraradusių žavesio drabužių pavadinimas. Be to, perkant tokius drabužius mažėja naujų pagamintų drabužių ir tolimo transportavimo poreikis, o tai mažina ir poveikį klimatui. Jei kas dešimtą drabužį pirksite dėvėtų drabužių parduotuvėje, šiltnamio dujų išmetimas sumažės 30 kg. Ramia sąžine galite pirkti ir daugiau, piniginė taip pat džiaugsis.
  • Domėkitės ekologiška mada. Ekologiška mada dabar taip pat populiari, ir rinkoje aptinkama vis daugiau drabužių, pažymėtų žinomais ekologiškumą liudijančiais ženklais. Ieškokite drabužių, pagamintų iš perdirbtų nebalintų medžiagų, ir taip prisidėsite prie klimato kaitos mažinimo.
  • Atiduokite atsibodusius drabužius. Pakartotinis naudojimas mažina poveikį klimatui, kadangi naujų drabužių gamybai reikia energijos, o tuo pačiu metu išsiskiria šiltnamio dujos. Kiekvienas atiduotas kilogramas sutaupo 4 kg anglies dioksido23. Drabužius galite atiduoti savo gyvenamojoje vietovėje esantiems parapijų namams, bendruomenių centrams ir seniūnijoms ar kitoms įstaigoms, kurios verčiasi socialine veikla.
  • Įpratinkite vaikus išjungti prietaisus. Išmokykite vaikus pažaidus išjungti elektroninius žaislus, kad jie galėtų „pamiegoti“. Juk tada žaislai ilgiau veiks ir kitą kartą! Jei turite baterijų įkroviklį, papasakokite vaikams apie elektros lizdą ir apie tai, iš kur atsiranda elektra. Vyresni vaikai gali išsijungti savo garso aparatūrą ir kompiuterį ir ištraukti iš lizdo telefono įkroviklį.
  • Įpratinkite vaikus uždegti ir užgesinti šviesą. Įpratinkite tai daryti įeinant į savo kambarį ir išeinant iš jo. Šios užduoties vaikai dažnai imasi itin rimtai ir taip pat elgiasi kituose kambariuose.
  • Valantis dantis pratinkite užsukti čiaupą arba įsipilti vandens į indelį.
  • Pirkite mažiau, bet geresnių žaislų. Vietoj daugybės greitai lūžtančių žaislų pirkite žaislus, kuriais vaikai galės džiaugtis ilgai. Tai mažina poveikį klimatui ir trumpina tvarkymui sugaištamą laiką!
  • Pirkite aplinkai palankius žaislus. Tai iš ekologiškų žaliavų pagaminti žaislai, kurie tikrai neturi kenksmingų medžiagų ir nesukels alergijos. Mediniai žaislai padės vaikams geriau suvokti natūralią aplinką.
  • Eikite su vaikais pasivaikščioti. Taip vaikas geriau susipažins su aplinka. Pasodinkite drauge medį ar kitokį augalą – bus lengviau suprasti, kaip galima prisidėti prie klimato
    kaitos mažinimo.
  • Keiskitės atsibodusiais žaislais ir išaugtais drabužiais. Suraskite panašaus amžiaus vaikų turinčias šeimas ir sukurkite mainų sistemą. Bus ne tik naudinga, bet ir smagu!
  • Vaikų kambariui rinkitės funkcionalius ir patvarius baldus bei medžiagas. Turint galvoje ilgalaikę perspektyvą, sumažės Jūsų išlaidos, o vaikai savo kambaryje galės dūkti, kiek širdis geidžia! Kai vaikams baldai bus per maži, galėsite juos padovanoti arba parduoti kitiems.
  • Mokykite vaikus rūšiuoti atliekas. Paprašykite vaiko popieriaus atliekas mesti į specialiai šiam tikslui jo kambaryje padėtą dėžę. Išmokykite atskirti pavojingas atliekas – elektros baterijas, panaudotas žaisluose, ir drauge nuneškite jas į surinkimo punktą.
  • Naudokitės elektroninėmis paslaugomis. Pasinaudokite bankų elektroninių paslaugų sistema ir sumokėkite mokesčius už būstą, telekomunikacijų, draudimo ir kitas paslaugas. Tai leis sutaupyti ir užims mažiau laiko. Internetu galite užsisakyti Jus dominančios informacijos ir naujienas atsisiųsti tiesiai į savo elektroninį paštą. Nerašykite nereikalingų laiškų. Taip išsaugosite daugiau medžių, o jie gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
  • Užklijuokite ant durų arba pašto dėžutės informacinį lapelį, jei manote, kad gaunate per daug reklamos. Vidutiniškai į namų ūkį Lietuvoje per metus patenka apie 2 kg tiesioginės reklamos. Visų šalies namų ūkių gaunamai reklamai pagaminti reikia 68 400 medžių, t. y. viso miško, kuris savo dydžiu prilygsta 193 futbolo aikštėms!
  • Planuojate statyti naują namą ar atnaujinti esamą būstą? Svarstote, kaip racionaliau vartoti energiją ir sumažinti išlaidas? Šiuo atveju Jums padės LR ūkio ministerijos išleistas Efektyvaus energijos var tojimo pastatuose vadovas. Jame rasite daug naudingos informacijos apie pažangias technologijas, alternatyvių energijos šaltinių pasirinkimo galimybes, mažai energijos naudojančius ir pasyvius pastatus, taip pat rasite praktinių patarimų statybos, pastatų atnaujinimo ir racionalaus šeimininkavimo klausimais. Vadove pateikta nemažai gerosios praktikos pavyzdžių Lietuvoje. Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovą rasite adresu: 
    www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/energetika/istekliai/doc/EE_vadovas.pdf.
  • Rūšiuokite atliekas. Rūšiuodami atliekas galite gerokai sumažinti energijos sąnaudas ir poveikį klimatui. 10 % padidinę pakartotinį pakuočių ir laikraščių naudojimą, galite sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 15 kg per metus. Sykiu sumažės ir atliekų išvežimo išlaidos. Iš bendro atliekų srauto atskirkite popierių, plastiką, metalą ir stiklą. Perdirbus kilogramą plastiko sutaupoma 1,5 kg CO2, 1 kg stiklo – 0,3 kg CO2, 1 kg metalo – net 9 kg CO2. Jeigu 100 000 žmonių, kurie niekada nerūšiavo atliekų, pradėtų jas rūšiuoti, būtų galima išvengti apie 42 000 tonų CO2 per metus. Jei atiduosite perdirbėjams vieną metalinę gėrimų skardinę, į aplinką nebepateks apie 0,5 kg CO2 24. Jei atiduosite perdirbėjams vieną seną mobilųjį telefoną, į aplinką nebepateks apie 43 kg CO2.
  • Kasdien rūšiuojant laikraščius galime išvengti apie 45 kg CO2 per metus. Daugiau informacijos apie pakartotinį naudojimą ir rūšiavimą galime rasti:
    • LR aplinkos ministerijos tinklalapyje;
    • savivaldybių aplinkos apsaugos padaliniuose;
    • regioniniuose atliekų tvarkymo centruose;
    • antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo įmonėse.
  • Įrenkite pakartotinio naudojimo daiktų lentyną arba organizuokite mainų dienas. Jums jau nusibodo kilimas arba garso aparatūros spintelė? O gal Kalėdų senelis padovanojo naują elektrinį plaktuvą ir ketinate išmesti senąjį? Galbūt šie daiktai praverstų kam nors kitam. Pasitarkite su kaimynais, ar būtų galima sukurti nereikalingų daiktų keitimo arba atidavimo sistemą. Taip galite atnaujinti savonamus visiškai nemokamai.
  • Diena „Nepirk nieko“. Paskutinį lapkričio mėn. savaitgalį siūloma nieko nepirkti. Viena diena, aišku, neišgelbės pasaulio, bet ją galima
    skir ti nereikalingiems daiktams suskaičiuoti ir
    savo indėliui į klimato kaitą nustatyti. Be to,
    sutaupysite!
  • Įsigilinkite į elektros sąskaitą. Kai kitą kartą reikės apmokėti elektros sąskaitą, įdėmiai ją išnagrinėkite. Kokios Jūsų būsto elektros sąnaudos? Ar per metus jos keitėsi kartu su metų laikais (keičiantis apšvietimui ir temperatūrai), ar keitėsi dėl to, kad nusipirkote daugiau elektrinių prietaisų?
  • Apie ekologinį ženklinimą. Ekologiniai ženklai padeda išsirinkti aplinkai ir sveikatai mažiau kenksmingus produktus. Tai ženklai, kuriuos suteikia vertintojas konkrečiam gaminiui, visiškai nepriklausomai įvertinęs, kad konkreti produkcija yra ekologiška visais jos gamybos ar kūrimo etapais. Prekių lentynose gausu produktų su etiketėmis „eko“, „natural“, „bio“. Panaršę internete rasite beveik 300 įvairių aplinkosauginių ženklų. Kurie iš jų geresni, ką jie reiškia? Ne visi aplinkosauginiai ženklai vienodai reikšmingi. Toliau pateikiame keletą populiariausių, seniausių ir patikimiausių ženklų, bet smalsus pirkėjas pats turėtų pasidomėti šiais ženklais15 ir reikalauti papildomos informacijos iš pardavėjų. Seniausias pasaulyje ekologinis ženklas – Vokietijos „Žydrasis angelas“. Juo pažymėta jau daugiau kaip 4000 rūšių ekologiškų gaminių, tarp jų valymo priemonės, popieriaus ir kartono gaminiai, biuro įranga, baldai (išskyrus maisto produktus ir medikamentus). Europos Sąjungos ekologinis ženklas „Gėlė“ suteikiamas 25-ių kategorijų aplinkai palankiems gaminiams, tarp kurių – popieriaus gaminiai, elektros lemputės, valymo ir skalbimo priemonės, kompiuteriai, daugybė buitinės technikos gaminių. Vienas seniausių ženklų – „Gulbė“. Šis grafinis simbolis yra ofi cialus Šiaurės šalių ekologinis ženklas, juo ženklinami 66 gaminių grupių produktai, tarp kurių esama ir įvairių buitinės chemijos priemonių, ir viešbučių.

 

Medžiaga parengta remiantis Stokholmo miesto vadovu gyventojams (švedų k. „Klimatsmart i hemmet“), 2009 m.
Vertė Mantas Karvelis
Leidinį adaptavo ir papildė: Darnaus vystymosi konsultacijų bendrovė „Alchemic“
Aplinkosaugos konsultantės Audronė Alijošiutė, Elena Taločkaitė ir Viktorija Žemgulytė
Iliustravo ir maketavo „Studija Creata“
Leidinys atspausdintas ant popieriaus, pagaminto iš 100% perdirbtos makulatūros.
Spaustuvėje įdiegta ir sertifi kuota aplinkos apsaugos vadybos sistema pagal LST EN ISO 14001 : 2005.
Leidinį parengė ir fi nansavo:
Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje
www.norden.lt
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje
www.ec.europa.eu/lietuva

 

 

antspaudu-gamyba.lt

Apklausa

Namuose laikote:
 

Svečiai

We have guests online

Registracija



Mus aplankė:


© 2007 - 2012 Jovita - internetinis žurnalas mąstantiems. Sprendimas M&G reklamos gamybos studija