• Wide screen resolution
  • Narrow screen resolution
  • Increase font size
  • Decrease font size
  • Default font size
  • default color
  • red color
Pagramančio regioninio parko turistinė schema Print Email
pagramancio_baznycia.jpg
Kultūros paveldo objektai. Pagramančio regioniniame parke stūkso net aštuoni piliakalniai. Dapkiškių, Matiškių, Kreivių, Indijos, Biržų Lauko, Vaičių, Kuturių, Pagramančio piliakalniai - kryžiuočių karų gynybinės grandinės Jūros ir Akmenos upių krantuose objektai. Kartu su Balskų, Lylavėnų senkapiais, senovinėmis gyvenvietėmis, dvarvietėmis ir kapinaitėmis  bei

Pagramančio miesteliu ir bažnyčia sudaro vientisą lankytinų paveldo objektų kompleksą.

Vienas gražesnių piliakalnių - Pagramančio, kurio šlaitai statūs, daugiau  kaip 20 m aukščio. Aikštelė netaisyklingo stačiakampio formos, 75 m ilgio šiaurės pietų kryptimi. Nuo 25 m pločio šiaurinėje iki 40 m - pietinėje dalyje. Šiauriniame aikštelės pakraštyje nuo gretimos aukštumos pusės yra 3 m aukščio pylimas.

Indijos piliakalnis pasižymi savo smailia viršūne, susiformavusia veikiant erozijai. Manoma, jog ant šio piliakalnio gyventa I tūkstantmetyje. Parke yra nemažai senųjų kaimo kapinaičių - senkapių menančių laidojimo papročius. Savitos Deblių kaimo kapinaitės, kurios aptvertos didelių akmenų tvora, nenaudojant rišamųjų medžiagų akmenims sutvirtinti. III - IV a. laidojimo papročius mena kapų akmenų vainikai Žvilių kapinyne.

Vietinės reikšmės architektūros paminklą - Pagramančio bažnyčią Švenčiausios Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo 1774 m. pastatė vyskupas Jonas Domininkas Lopacinskis. Bažnyčia medinė, stačiu stogu, tinkuotu cokoliu. Varpinės ir bažnyčios  architektūra  būdinga Žemaitijai, turi liaudies architektūros bruožų. Šventoriaus
priekyje yra varpinė, statyta XIX a. pradžioje. Pokario metais prie jos pristatytas priestatas. Šventoriaus tvora buvusi rąstų, 1834 m. sumūryta iš lauko akmenų, joje įmūrytos stacijų koplyčios.

Bažnyčioje yra dailės paminklų, sukurtų XVIII-XIX a. Išlikęs senasis centrinis altorius su keturiomis skulptūromis, statytas 1773 m. saugomas XVIII-XIX a. arnotas su Slucko juosta. Juosta austa Radvilų manufaktūroje Slucke. Tai respublikinės reikšmės dailės vertybės.

Valstybinės reikšmės dailės vertybe pripažinta Driežų koplytėlė, kuri 2007 m. renovuota naujam gyvenimui.

Pažintiniai takai
Pažintinis pėsčiųjų takas „Lylavos hidrografinis draustinis" supažindina su hidrografinio draustinio vertybėmis (natūraliu upeliu, kertinėmis miško buveinėmis). Tako ilgis 1,9 km. Jis vingiuoja Lylavos upelio pakrantėmis. Čia aptiktos retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą rūšys - svogūninė dantažolė, statusis atgiris, paprastasis kardelis, meškinis česnakas. Gausiai auga jonpaparčių sąžalynai. Pastebėtos retos Lietuvoje rūšys: žalioji, pilkoji, juodoji meletos, baltnugaris genys.

"Plynosios aukštapelkės pažintinis takas" supažindina su Plynosios telmologiniu draustiniu. Ilgis 1,6 km. ir veda į aukštapelkės centrinę dalį, kurioje atsiveria plynė. Tako pabaigoje yra įrengtas bokštelis, iš kurio galima apžvelgti visą aukštapelkę. Aukštapelkėje gausu retų augalų ir gyvūnų rūšių. Sutinkamos 2 rūšys saulašarių (apskritalapė, ilgalapė). Peri dirviniai sėjikai, tetervinai.

„Akmenos kraštovaizdžio draustinio pažintinis takas" įrengtas  kairiajame Akmenos upės krante. Tako ilgis - 0,6 km., prasideda ir baigiasi  poilsio komplekse-stovyklavietėje „Lakštingalų slėnis". Eidami taku užkopsite ant aukšto ir stataus skardžio - atodangos nuo kurios atsiveria vaizdas į „Lakštingalų slėnį". Ant atodangos yra įrengta poilsiavietė, kurioje galima  atsipūsti po kopimo laiptais.

„Dabrupio pažintinis takas" įrengtas Dabrupio upelio šlaituose. Tako ilgis 0,9 km. Eidami taku galima grožėtis plačialapiais brandžiais medynais, upelio vingiais, kertinėmis buveinėmis. Šiuose medynuose randamos retos, indikatorinės kertinių buveinių augalų rūšys: riestalapė raguotė, tikroji garbuonė, dėmėtoji frulanija .

Vandens turizmo maršrutai
Jūros upės vandens turistinė trasa parke prasideda Balskų kaime baigiasi Tauragėje. Balskų kaime yra įrengta poilsiavietė kurioje galima pailsėti prieš pradedant 38 km. žygį. Plaukiant stebėsite įspūdingas atodangas, nuostabią gamtą. Turint laiko galima aplankyti šalia esančius piliakalnius. Upė vingiuota ir turi daug kilpų, kuriomis plaukiant gali atrodyti, jog plaukiate ratu. Norėdami trumpo poilsio galite sustoti įrengtose 4 atokvėpio vietose poilsiavietėje esančioje prie Ringių kaimo. Šį maršrutą rekomenduojame plaukti 2 dienas.

Ekstremalių pojūčių mėgėjai gali rinktis maršrutą Akmenos upe.  Maršrutas parko teritorijoje prasideda ties Pakoplyčio kaimu ir baigiasi Ringių kaimu. Čia Akmena įteka į Jūrą. Toliau galima plaukti Jūros upės maršrutu. Akmena pasižymi labai staigiais posūkiais, sraunumu (vidutinis nuolydis 1 m/km), gausu slenksčių. Upe rekomenduojama plaukti pavasarį ar rudenį, vandens lygis pakilęs, nes vasarą laba nusenka ir sunku praplaukti.

Plaukiant Akmenos upe galima pasigrožėti nuostabia gamta, slėniais, kultūros paveldu. Kas keletą kilometrų upės pakrantes saugo piliakalniai, apipinti gražiausiais padavimais ir legendomis. Prie Andriejaičių kaimo sutiksite „Didžiąją Akmenos rėvą", kuria plaukiant patirsite neišdildomų įspūdžių. Prie Alijošiškės kaimo galima trumpam ar su nakvyne pailsėti stovyklavietėje „Lakštingalų slėnis". Prie Pagramančio išvysite įspūdingo dydžio (29-31 m. aukščio, 203 m. ilgio) ir grožio atodangą.

Dviračių ir autoturizmo trasa

Pagramantis - Kreiviai - Andriejaičiai - Alijošiškės - Balskai - Ringiai - Pagramantis. Šio maršruto metu pamatysite daug kultūros paveldo objektų, gamtos paminklų, vertybių. Pasigrožėsite kraštovaizdžiu, galėsite atsipūsti poilsiavietėse, stovyklavietėje.

 

Pagramančio regioninio parko inf. 

 

Apklausa

Namuose laikote:
 

Svečiai

We have guests online

Registracija



Mus aplankė:


© 2007 - 2012 Jovita - internetinis žurnalas mąstantiems. Sprendimas M&G reklamos gamybos studija