• Wide screen resolution
  • Narrow screen resolution
  • Increase font size
  • Decrease font size
  • Default font size
  • default color
  • red color
Sveikinimai
Snaigė Print Email

Pasakyki, snaige, ar toli leki,
Kol ant žemės baltu patalu lieki?

Pasakyk man, snaige, ką daugiau tu moki?
Ar tik, vėjui pučiant, snaigių šokį šoki?

Ištiesiau aš ranką, snaigė nusileido.
Lengvą ją ir šaltą priglaudžiau prie veido.

Nijolė Morkūnaitė 

 
Rudnosiukas Print Email


Ten miške, kur eglės ošia, 
Po pušim sena sena 
Buvo meškinas rudnosis, 
Rudnosienė - jo žmona. 

Read more...
 
Baltos sniego kepuraitės Print Email

Baltos sniego kepuraitės 
Apdengė žalias eglaites. 
Mesk, žiemuže, snaigę purią, 
Padabink ir man kepurę. 

Read more...
 
Žiema Print Email

Važiavo žiema ledo tiltu 
Ir vežėsi pusmaišį miltų. 
Ir džiaugėsi: 
bus kaip iš rago 
Sausainių, riestainių, pyrago. 
Gulėsiu viena sau po uosiu 
Ir valgysiu. Niekam neduosiu. 
Užkliuvo jos ratai už vėjo, 
Ir miltai visi išbyrėjo. 
Vaikai atsikėlę iš miego 
Už lango pamatė daug sniego.


 
Ledinukas Print Email

Ledo rūmuose nuo seno 
Senis šaltis sau gyveno 
Ir turėjo jis anūką 
Šaltanosį ledinuką. 

Geras buvo tas anūkas 
Šaltanosis ledinukas 
Nesurūgęs, nesustiręs 
Bet kur eina, ten ir girias: 

Moku kalti ledo tiltus, 
Moku malti sniego miltus, 
Kiškį piškį užpustyti, 
Ežį kežį užmigdyti. 

Visą žemę, jei norėčiau, 
Aš sušaldyti galėčiau. 

Miega varlės pūstažandės 
Ir barsukas kietasprandis. 
Ką barsukas? Aš ir mešką, 
Kai paspaudžiu - šonai braška... 

Visą žemę, jei norėčiau 
Aš sušaldyti galėčiau! 

Vienąkart per sniego pūgą 
Šaltis vedasi anūką, 
O anūkas Ledinukas 
Rateliu su snaigėm sukas.

Žiūri - važy sėdi ponas, 
Nuo arielkos net raudonas, 
Ir į kailinius storiausius 
Storas ponas įsirausęs, 
Ir kelius, ir ilgas kojas 
Zebrų kailiais apsiklojęs. 
Šast anūkas Ledinukas 
Ir po zebrų kailiais brukas: 
Šaltanosis, šaldo poną 
Šąla, bąla pono nosis... 
Ir nuo rankų ligi kojų 
Ponas kaulan suragojo. 

- Na matai, - anūkas girias,- 
Ar, seneli, aš ne vyras: 
Moku kalti ledo tiltus, 
Moku malti sniego miltus. 
Zuikį puikį - užpustyti - 
Ežį kežį - užmigdyti 
Ir sušaldyt storą poną, 
Nuo arielkos net raudoną. 
Visą žemę, jei norėčiau, 
Aš sušaldyti galėčiau...

- Na jau, na! - jam Šaltis sako. -
Dar tau girtis neužteko. 
Tau sušaldyt žemę knieti, 
O sušaldyk tu valstietį. 
Pažiūrėk - tenai už valkos 
Pagiry jis kerta malkas. 
- Chi! - nusijuokė anūkas. - 
Aš nebūčiau Ledinukas, 
Jei valstietį palei traką 
Nesušaldyčiau į ragą. 
Ką valstietį! Jeigu mešką,
Kai paspaudžiu - šonai braška. 

Pasigyrė, na ir dumia 
Pas valstietį į pakrūmę. 
O valstietis - malkas kerta. 
Kirvis skamba. Darbas verda: 
Užsimoja ir kad tvoja, 
Tai net skiedros išlekioja. 
Meta pirštines į šalį: 
- U ta ta! Karšta dienelė! - 
Vienas sau valstietis šneka, 
O jo rankoj kirvis žvaga.

Ledinukas galvą kraipo. 
Pasižiūri. Pasišaipo. 
Ir galvoja: "Tu sušalsi 
Ir kirvuko nepakelsi. 
Va, ir bus tada, žmogeli,- 
"U ta ta! Karšta dienelė..." 
Ir sutelkęs visą rūstį, 
Jis pradėjo šaltį pūsti. 
Kaklą rankom apsivijo. 
Tuoj skrebučiai apšerkšnijo, 
Tuoj ir ūsai apšarmojo, 
O Šaltutis pagalvojo: 
"Na, dar vieną šaltą gūsį, 
Ir, vargšeli, tu pražūsi, 
Suragosi kaip tas ponas, 
Nuo arielkos net raudonas..."

Ir nušokęs nuo pusnyno, 
Vėl jis pūsti pamėgino: 
Griebia ausį, griebia nosį, 
O valstietis nusikosti 
Ir kiek gali stuobrį engia, 
Net sušalęs kirvis spengia. 

Baltas baltas tartum pūkas 
Tūpsi šaltas Ledinukas - 
Čiupt už kojų, čiupt už rankų 
Ir į antį įsirango, 
Bet valstietis nesušąla, 
Tik į kelmą pleištą kala. 
Šaltas sniegas žaižaruoja. 
Karštas prakaitas garuoja. 

Pagaliau žmogus prašneko. 
- Na ir karšta čia prie trako! 
Kur tas šaltis pasidėjo, 
Duotų gūsį šalto vėjo. 
Ledinukas net pašoko, 
Vos iš apmaudo nesprogo 
Ir, sutelkęs visą rūstį, 
Vėl pradėjo smarkiai pūsti. 

O valstietis be skrebučių 
Krauna malkas ant rogučių. 
Baigęs darbą, ant kelmuko 
Atsisėda, užsirūko... 
Pailsėjo, pasėdėjo 
Ir per girią nugirgždėjo. 

Senis Šaltis atlingavo: 
- Kur valstietis? 
- Nuvažiavo! 
- Na, matei dabar, sūneli, 
Ką žmogus ir darbas gali. 
Tau sušaldyt žemę knieti... 
Ką ten žemę! Jei valstietį 
Šaldei šaldei tu prie šilo - 
Ne sušalo, o sušilo... 
Nors valstietis apšerkšnijo. - 
Darbas šalčio nesibijo! 

Baltas baltas tartum pūkas 
Susimąstė Ledinukas. 
Ir nusivedė per pūgą 
Šaltis tylintį anūką.

Kostas Kubilinskas


 
Kūčios Print Email

Šią naktį gimė
Jėzus vaikelis.
Prie stalo meldžias
Mama, tėvelis.
Tėvelis laužo
Mums paplotėlį,
Mama dalina
Po gabalėlį.
Ačiū Tau, Jėzau,
Už dovanėlę.
Sotink ir laimink
Mūs šeimynėlę.

Kun. Stasys Yla


 
Šalčio miegas Print Email

Šaltis mokė šaltukus,
Kaip statyti tiltukus,
Kaip žodelį skiemenuoti 
Ir dainelę padainuoti.

Read more...
 
<< Start < Prev 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Next > End >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL

Apklausa

Namuose laikote:
 

Svečiai

We have guests online

Registracija



Mus aplankė:


© 2007 - 2012 Jovita - internetinis žurnalas mąstantiems. Sprendimas M&G reklamos gamybos studija